Savanoriškas darbas: ar lietuviai nori dirbti be atlygio?
Nesame beširdžių tauta, tuo esu tikra. Nors gerų ketinimų turime, jų dažniausiai nerealizuojame. Kodėl? „Mūsų visuomenė yra gana pasyvi ir inertiška. Be to, daugeliui visuomeninis darbas nuo sovietinių laikų suprantamas kaip savanoriška-priverstinė veikla. Turėjo praeiti laiko, kad vieni užmirštų politinį neigiamą tokios veiklos atspalvį, kad užaugtų nauja karta. Sunkiausia savyje peržengti slenkstį. Jį jau įveikėme, dabartinę situaciją pavadinčiau tam tikru proveržiu“, -– apie kintantį požiūrį į savanorystę kalba Savanoriškų organizacijų aljanso įkūrėjas Vaidotas Ilgius.
Nuo kito savaitgalio Lietuvoje įvedamas vasaros laikas. 3 valandą nakties iš šeštadienio į sekmadienį laikrodžius reikės pasukti vieną valandą į priekį. Ekspertų teigimu, laikrodžio persukimas turi neigiamos įtakos žmonių sveikatai ir sukelia sunkumų prisitaikant prie naujo dienos ritmo. 
Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos baigia projektą „Išrinktieji“, kurio metu beveik 300 nuteistųjų įgijo kompiuterinio raštingumo, užsienio kalbos, psichologinių žinių. Daugiau nei pusė lygtinai paleistų projekto dalyvių sėkmingai įsidarbino apdailininkais, tinkuotojais, staliais ir kitais paklausiais specialistais. Šiuo projektu buvo siekiama sudaryti sąlygas grįžtantiems į visuomenę nuteistiesiems rasti savo vietą taip sumažinant pakartotino nusikaltimo galimybę.
Tuo metu, kai dauguma žmonių bando išvengti problemų bet kokia kaina, labai sėkmingi žmonės žino, kad problemose slypi naujos žinios ir didžiuliai turtai. Tai gali atrodyti ganėtinai ironiška ir nelogiška, bet tikrovė yra tokia, kad problemos dažnai tikrai yra naudingos. Tiesiog sutikite jas, kad ir kada šios belstųsi į Jūsų duris.