Spausdinti

Sekimo įranga ieškoma netgi mamos meilužių

Šiame technologijų amžiuje vienokiu ar kitokiu būdu sekti žmogaus veiklą – vienas juokas. Darbdaviai akylai stebi savo darbuotojus, o sekimo priemonių netgi ieško vaikai, norėdami išsiaiškinti, ar jų mama turi meilužį. Kyla natūralus klausimas – kiek tai legalu?

Ieškojo meilužio

Kaip Alfa.lt pasakojo bendrovės „Magveda“ direktorius Melitonas Mikaločius, „blakės“ pradėjo populiarėti pastaraisiais metais. Jo bendrovė siūlo įsigyti GPS seklius, kuriais per sistemą galima tiksliai nustatyti jo buvimo vietą.

„Sistemą įsigijome prieš trejus metus, tačiau jos niekam nereikėjo – tik pastaraisiais metais viskas pajudėjo. Gal dėl to, kad įrenginiai atpigo, ar šiaip išpopuliarėjo. Visgi dažniausiai į mus kreipiasi komerciniai klientai stebėti tarnybinėms mašinoms“, – dėstė jis.

 

Anot jo, dažniausiai „blakės“ naudojamos stebėti vilkikams. Kartais netgi patys vairuotojai pasiklydę jungiasi prie sistemos, kad surastų tinkamą kelią. Tačiau M. Mikaločius sutinka, jog sekimo įranga ne visada naudojama kilniems tikslams.

„Manau, kad visko būna. Kartą atvažiavo vaikas, kuris teigė, jog nori patikrinti, ar mama turi meilužį. Tačiau su pareigūnais problemų niekada neturėjome, kartais jie patys mūsų prašo sekimo įrenginių“, – sakė bendrovės vadovas.

Sekimo įrangą itin sunku pastebėti, nes ji gali būti mobiliojo ryšio SIM kortelės dydžio, o prie jos prisijungus galima girdėti, ką kalba jos „turėtojas“.

Mobiliuosius stebi noriai

Tuo tarpu „Mobiliųjų sprendimų centro“ (MSC) direktorius Vidmantas Liutkauskas teigė, jog mobiliojo telefono vietą žmonės nori nustatyti itin dažnai.

„Naudotojus skaičiuojame dešimtimis tūkstančių. Mums startavus buvo staigus naudotojų šuolis, tačiau dabar skaičius išsilaiko pastovus – vieni išeina, kiti ateina“, – sakė jis.

Tiesa, MSC siūloma paslauga nekelia didelių abejonių dėl privatumo – asmuo, kurio telefono buvimo vietą norima stebėti, turi duoti sutikimą.

„Tas, kurio ieškoma, turi suteikti leidimą. Paiešką galima vykdyti tiek neribotam, tiek ribotam laikui. Vietos nustatymas pagal mobilųjį telefoną „Omnitel“ tinkle veikia tik Lietuvoje, o „Bitės“ dar ir Latvijoje“, – teigė V. Liutkauskas.

Anot jo, paslauga naudojasi tiek privatūs, tiek komerciniai klientai: „Tėvai stebi vaikus, darbdaviai – darbuotojus, tačiau pagal numerius nežinome, kurių daugiau.“ Pašnekovas tikino, jog nesusipratimų dėl saugumo per šešerius veiklos metus nekilo.

Turi teisę į privatumą

Visgi pasirodo, kad darbuotojų sekimas, išskyrus tam tikrus atvejus, yra draudžiama veikla.

„Darbuotojai nepraranda savo teisės į privatumą ir duomenų apsaugą kas rytą atverdami darbovietės duris. Jie teisėtai gali tikėtis tam tikro privatumo lygio darbo vietoje, kadangi svarbią santykių su kitais asmenimis dalį jie įgyvendina darbovietėje“, – vienos Europos Sąjungos darbo grupių nuomonę citavo Valstybės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) Informacijos ir technologijų skyriaus vyriausiasis specialistas Augustas Gadeikis.

Anot jo, ES duomenų apsaugos institucijose išreikšta bendra nuomonė, kad žmogaus stebėjimas darbo vietoje neturėtų būti vykdomas. Žmogaus privatumas turėtų būti svarbiau už darbdavio galimybę kontroliuoti darbuotoją dėl veiklos efektyvumo. Tokios nuomonės laikosi ir VDAI.

Kelios išimtys

Taigi, nepaisydami keleto išimčių, darbdaviai darbuotojų negali stebėti nei vaizdo kameromis, nei klausytis jų pokalbių, skaityti elektroninių laiškų ar sekti tarnybinius automobilius. Tiesa, visais atvejais žmogus turi būti informuotas ir duoti sutikimą.

„Stebėti, pvz., galima kasininkus, kad neapvogtų darbdavių, ar dirbančius su sudėtingais įrenginiais, kad patyrę traumą neapkaltintų bendrovės. Pokalbiai dažnai įrašinėjami skambinant bankams, mobiliojo ryšio operatoriams, tačiau tiek skambinantysis, tiek darbuotojas žino, kad pokalbis yra įrašinėjimas“, – sakė A. Gadeikis.

Jis pastebėjo, kad skundų dėl darbdavių sekimo VDAI sulaukia gana retai, didesnė problema – stebėjimas vaizdo kameromis: „Technologijos atpigusios, kameras gali įsirengti visi – tai viena iš trijų aktualiausių temų.“

Darbuotojai, įtarę, jog juos nelegaliai seka darbdavys, turėtų kreiptis į VDAI. Specialistams nustačius pažeidimą, bus išrašomas administracinės teisės pažeidimo protokolas, o bausmę nustatys teismas. Baudos dydis svyruoja nuo keleto šimtų iki poros tūkstančių, tačiau vidutiniškai nelegalus sekimas atsieina apie penkis šimtus litų.

www.alfa.lt

2010-08-09

Automobiliu supirkimas Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas