Spausdinti

Ar visuotinis streikas galas vyriausybei?

Lietuvoje veikiančios profsąjungos lapkritį visus šalies samdomus darbuotojus kvies į nacionalinį streiką.

Tačiau visuotinis streikas nepajudins Andriaus Kubiliaus vadovaujamos vyriausybės, įsitikinę apžvalgininkai. Pripažįstama, kad socialiniai neramumai gali dar pabloginti šalies ekonominę padėtį, tačiau teigiama, kad verčiau streikuoti, nei tyliai grimzti į visuotinę depresiją.

Lietuvoje veikiančios profsąjungos lapkritį visus šalies samdomus darbuotojus kvies į nacionalinį streiką.

Tačiau visuotinis streikas nepajudins Andriaus Kubiliaus vadovaujamos vyriausybės, įsitikinę apžvalgininkai. Pripažįstama, kad socialiniai neramumai gali dar pabloginti šalies ekonominę padėtį, tačiau teigiama, kad verčiau streikuoti, nei tyliai grimzti į visuotinę depresiją.

Kristų stabilumo rodikliai

Finansų ekspertas Stasys Jakeliūnas įsitikinęs, kad valdžia turėtų visomis išgalėmis stengtis išsikapstyti ir atkalbėti profsąjungas nuo ketinimų rengti streikus ir mitingus, nes socialiniai neramumai ne tik neišspręstų dabartinių Lietuvos finansinių problemų, bet gali jas ir padidinti.

„Perspektyvos ir vertinimai dėl investicijų, dėl ekonominio, finansinio stabilumo sumažėtų. Pakiltų tam tikri valdžios skolinimosi kaštai, sumažėtų tiesioginių užsienio investicijų galimybės, bankai būtų dar labiau pažeidžiami, nes ir jiems tektų pykčio banga. Skolinimosi kaštų tai taip pat teigiamai nepaveiktų“, – įsitikinęs S. Jakeliūnas.

Todėl, pasak apžvalgininko, valdžia turi bet kokia kaina siekti, kad žmonės neitų į gatves ir nestabdytų savo darbų.

„Bet kokia kaina reikia siekti to išvengti. Elektra brangs, už šildymą reikės mokėti. Tie visi klausimai gali būti keliami, todėl valdžia turi pademonstruoti realų solidarumą, o ne menamą. Ne džipais važinėti, o aiškinti, komunikuoti. Taip pat reikia siekti išsaugoti darbo vietas, kiek tai įmanoma. Reikia bankų problemas spręsti. Reikia kompleksiškai gelbėtis iš krizės“, – mano S. Jakeliūnas.

Savo ruožtu sociologas, ekonomistas Romas Lazutka įsitikinęs, kad valdžia dabar neturi galimybių labai žymiai pagerinti situaciją.

„Negalima sakyti, kad valdžia daro viską gerai, bet radikaliai pakeisti situacijos ji negali. Galima labiau naštą krauti ant daugiau uždirbančių, tačiau situacijos iš esmės tai nepagerins.

Mažai rūpinamasi skurstančiais ir bedarbiais, nes mūsų nedarbo draudimas varganas, parama teikiama vos kelis mėnesius, o krizė tęsiasi ilgiau. Yra žmonių, kuriems tikrai sunku, ir jiems reikia padėti“, – mano R. Lazutka.

Geriau streikuoti negu emigruoti

Anot R. Lazutkos, streikas – geresnė priemonė negu tyli rezistencija, individualus nepasitenkinimas ar emigracija.

„Geriau, kai žmonės jungiasi, bunda ir bando spręsti klausimus organizuotai, koordinuotai, užuot tuos klausimus sprendę stichiškai individualiai, kaip iki šiol. Juk dabar užuot paprašę geresnių darbo sąlygų, didesnio užmokesčio, lietuviai dažniau susikrauna lagaminus ir tyliai išvažiuoja net nepaprašę gerinti salygų. Lietuvai tikrai geriau būtų, jeigu būtų streikai, bet nebūtų masinių emigracijos bangų“, – mano R. Lazutka.

Be to, stiprėjančios profsąjungos, didelės nepatenkintų darbuotojų grupės priverčia darbdavius būti atidesniems savo darbuotojams, labiau išklausyti, atsižvelgti į jų nuomonę.

„Kai žmonės jungiasi į organizacijas, kai prasideda reikalavimų kėlimai, derybos, atsiranda lyderiai, kurie situaciją aiškinasi, tada ir priešiškumas tarp darbdavių ir darbuotojų nebūna griaunantis, nes jie kalbasi. Streikas parodytų, kad darbo rinkoje yra daugiau pusiausvyros, kad išsilygina darbdavio ir darbuotojo visuomeninis svoris“, – kalbėjo R. Lazutka.

Pasak jo, į nusikalstamumą, desperaciją dažniausiai linksta pavieniai viskuo nusivylę žmonės, todėl visuotinis streikas gali net ir įkvėpti optimizmo bei paskatinti geriau dirbti, jei į jų keliamus reikalavimus nors kiek būna atsižvelgiama.

„Kai žmonės jaučiasi vieni, kai jie nepatenkina savo poreikių, jie jaučiasi silpni, sugadina savo sveikatą, atsiduoda tyliai depresijai, netenka jokio noro dirbti ir tai tikrai negerina jų darbo rodiklių“, – mano sociologas.

Pasak jo, klaidinga skaičiuoti finansiškai, kiek kainuoja kiekviena streiko diena.

„Po streiko žmonės gali per porą dienų tuos nuostolius atidirbti, jei randamas sprendimas. O paskaičiuokime, kiek prarandama dirbant be optimizmo, neišnaudojant galimybių“, – svarstė R. Lazutka.

Streikai – įprastas reiškinys

Pasak R. Lazutkos, Lietuvai verta būtų bent kartą išgyventi visuotinį streiką – tokį, koks yra įprastas Vakarų demokratijose ir niekam nekelia nerimo.

„Ne taip jau blogai būtų tas streikas. Nieko baisaus neatsitiktų. Lietuvai tai, žinoma, būtų nauja. Bet tai nebūtų jokia pasaulio pabaiga. Civilizuotos šalys jau prie tokių streikų seniai įprato ir pasaulis dėl to nesugriūna. Žmonėms atrodo, kad sausio 16 d. riaušės Lietuvoje buvo tragedija, bet juk taip nebuvo. Niekas nesugriuvo, niekas nenukentėjo. Žinoma, geriau, kad protesto akcijos praeitų taikiai, bet pasaulis nebijo ir riaušių“, – mano R. Lazutka.

Profsąjungų iniciatyvą Lietuvoje visuotinį streiką surengti šį rudenį sociologas vertina kritiškai.

„Abejoju, ar dėl biudžeto priėmimo dar šiemet gali kilti dideli socialiniai neramumai, nes biudžetas priimamas kitiems metams, o žmonės eina į gatves tik tada, kai ko nors negauna, o ne iš anksto. Todėl didesnė tikimybė, kad į gatves bus einama kitąmet“, – mano sociologas.

Jo nuomone, profsąjungoms net ir kitais metais vargiai pavyks surengti masinį streiką. Greičiausiai jis bus toks, kaip visada Lietuvoje – streikuos tik biudžetininkai ir tik mažomis grupėmis.

„Abejoju, ar gali įvykti visuotinis streikas Lietuvoje, nes nėra žmonės taip susiorganizavę, kad jis išties taptų masinis. Išvis Lietuvoje tų streikų, galima sakyti, nebuvo. Statistika rodo, kad Lietuvoje streikais dažniau tik grasinama, nei iš tiesų jų imamasi. Lietuvos privačiame sektoriuje streikų apskritai nėra buvę. Vargu ar jų bus“, – teigė R. Lazutka.

www.alfa.lt