Spausdinti

Smulkusis verslas bedarbių neišgelbės?

Jau beveik mėnesį vyksta 100 mln. litų dalybos tarp smulkiųjų verslininkų, kuriuos skyrė škio ministerija. Ar tokia parama smulkiajam verslui gali skatinti kurtis naujas įmones ir  taip padėti sumažinti bedarbystę?

 

Bedarbių skaičius išaugo

Ekonomikos sunkmečiui atėjus į Lietuvą, mūsų šalyje gerokai šoktelėjo bedarbių skaičius. „Eurostat“ duomenimis, nedarbo lygis Lietuvoje balandį siekė 16,8 proc. ir buvo trečias didžiausias visoje Europos Sąjungoje.

Vienas iš būdų mažinti bedarbystę galėtų būti smulkaus verslo skatinimas.

 

Dar balandžio mėnesį „Invegos“ fondas pakvietė bankus dalyvauti atrankoje dėl smulkaus ir vidutinio verslo finansavimo, taip siekiant suaktyvinti kreditinių išteklių rinką Lietuvoje ir maksimaliai panaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas, skiriamas verslo finansavimui skatinti.

Smulkieji verslininkai gali kreiptis dėl finansavimo į Šiaulių, škio, „Parex“ ir Medicinos bankus. Mažiems kreditams numatyta skirti 100 mln. litų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.

Smulkusis verslas – ekonomikos variklis

Pasak škio ministro Dainiaus Kreivio, smulkusis verslas sudaro daugiau nei tris ketvirtadalius mūsų šalies ekonomikos.

„Kadangi tai yra, praktiškai, ekonomikos variklis,  todėl pirmiausia Ekonomikos skatinimo plane (ESP) numatytos verslo finansavimo priemonės skirtos mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ)“, - Verslosavaite.lt sakė D.Kreivys.

Teigiamai į šį finansavimą žvelgia ir Smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos direktorius Giedrius Romeika.

Anot jo, smulkiajam verslui sunkiau išsilaikyti verslo rinkoje, todėl bankai labai nenoriai teikia tokias paskolas smulkiesiems verslininkams, kadangi jų verslas priklauso rizikos grupei.

„Tačiau dabar, tokiu sunkiu metu, bankams naudinga teikti tokį finansavimą, kadangi jiems sugrįžta didelės palūkanos“, - sako smulkiųjų verslininkų atstovas G. Romeika.

Bedarbiai renkasi lengviausią variantą

Parama smulkiajam verslui galėtų padėti atrasti užsiėmimą dabartiniams bedarbiams, kad jie patys galėtų save išsilaikyti. Tačiau, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertas Vytautas Žukauskas mano, kad dabartinės sąlygos yra nepalankios pradėti verslui.

„Manau, jog finansinių išteklių trūkumas yra tik viena smulkiojo verslo pradžios problema. Nereikalingas ir neefektyvus verslo reguliavimas, metų pradžioje smarkiai išaugę mokesčiai, ypač daug įtakos padarę smulkiajam verslui – tai, mano nuomone, taip pat yra itin svarbūs trukdžiai, atbaidantys žmones pradėti savo verslą. Žinoma, prie to smarkiai prisideda ir bauginančios ekonomines aplinkybės“, – Verslosavaite.lt apie smulkiajam verslui nepalankius faktorius pasakojo V. Žukauskas.

Pasak jo, susidarius dabartinei situacijai darbo rinkoje, bedarbystės socialinės išmokos dažnai yra didesnės už potencialų darbo užmokestį, kurį žmogus gali gauti įsidarbinęs. Tai skatina žmones likti bedarbiais ir juolab neskatina kurti smulkaus verslo.

100 milijonų nieko nepakeis

Nors nuo ESP įgyvendinimo pradžios per naujai įkurtą „Invegos“ fondą jau pradėjo veikti du verslo kreditavimo instrumentai, tačiau V. Žukauskas mano, kad 100 mln. Lt finansavimas yra per mažas, kad sumažintų bedarbystę Lietuvoje.

„100 mln. litų nėra didelė suma, tad vargu ar ji gali daryti reikšmingą įtaką mažindama ekonomikos susitraukimą ar nedarbo lygį. Ekonomikos susitraukimas, natūralus išteklių persiskirstymas yra neišvengiamas ir reikalingas, todėl tol, kol ekonomika „neišgis“ augančio nedarbo lygio išvengti nepavyks, tad keli šimtai milijonų verslo paramai šio proceso nesustabdys“, - įsitikinęs ekspertas.

G. Romeika mano, kad toks finansinis skatinimas turėtų pritraukti daugiau bedarbių imtis smulkiojo verslo.

„Lietuvoje situacija smulkiajam verslui nėra palanki, tačiau dabar, kai darbo biržoje nėra pakankamai darbo vietų, ir, dažniausiai, reikia laukti ilgose eilėse, toks smulkaus verslo finansavimas turėtų pritraukti bedarbius kurti smulkųjį verslą“, – Verslosavaite.lt teigė verslininkas.

Gerinamos skolinimosi sąlygos

Šiuo metu siekiant palengvinti MVĮ sąlygas pasiskolinti, pagerintos sąlygos gauti valstybės garantiją už SVV paskolas – nuo 50 proc. iki 80 proc. padidintas garantijos dydis apyvartinėms SVV paskoloms.

Paskutiniais gautais duomenimis, bankai jau gavo 316 paraiškų 42,5 mln. litų sumai, iš kurių jau patvirtino 54 paskolų suteikimą bendrai 7,3 mln. Lt sumai.

www.verslosavaite.lt